Alergijos

Alergija (gr. allos ‘kitas, kitoks’ , ergeia ‘veikimas, veikla, atsakas’) – tai ypač jautri organizmo reakcija alergenams (kai kuriems aplinkos faktoriams: cheminėms medžiagoms, mikrobams bei jų veiklos produktams, maisto produktams ir kt.), į kuriuos kiti visai nereaguoja.

Pirmą kartą alergenams patekus į organizmą, jame per 2-21 dienas (priklausomai nuo alergeno kiekio ir organizmo savybių) susidaro antikūnų, vadinamų imunoglobulinais (imunoglobulinai E – Ig E). Jau esant pakankamam antikūnų kiekiui, patekus specifiniam alergenui (prieš kurį  pasigaminę antikūnai), gali įvykti alerginė reakcija. Laikotarpis tarp alergeno patekimo ir antikūnų pasigaminimo vadinamas sensibilizacijos (alergizacijos) periodu.

Alergenai, sukeliantys alergines reakcijas gyvūnams ir žmonėms, yra tie patys, tačiau klinikiniai ligos požymiai skiriasi. Žmonėms ir katėms alerginės reakcijos dažniau pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų pažeidimais, o šunims – odos uždegimu (dermatitu), kuriam būdingas itin stiprus niežulys, sukeliantis diskomfortą.  Gyvūnai būna neramūs, pastoviai laižosi, kasosi ir kandžioja pažeistas vietas, tokiu būdu sudarydami gerą terpę antrinės infekcijos sukėlėjams, dėl ko pažeidimai odoje gali apimti didelius plotus.

Kaip diagnozuoti alergiją?

1. Seniausias metodas yra alerginis odos tyrimas.

Atliekant šį tyrimą nuskutami plaukai ir į poodį suleidžiami nedideli kiekiai skirtingų alergenų.  Jei gyvūnas alergiškas kuriam nors iš alergenų, injekcijos vietoje atsiranda paraudimas.

1. Kraujo serumo tyrimas.

Laboratorijoje nustatoma Ig E koncentracija.  Taikant šį metodą, gyvūnas mažiau traumuojamas ir nereikia skusti plaukų. Taikant šį tyrimą galima nustatyti labai platų alergenų spektrą, įskaitant ir maisto alergenus, kurių negalima nustatyti alerginiu odos tyrimu.