Kačių išvedamųjų šlapimo takų liga

Kas yra Kačių išvedamųjų takų liga?

Kačių išvedamųjų takų liga (KIŠTL), anksčiau vadinama kačių urologiniu sindromu (FUS – Feline Urologic Syndrome) yra terminas apibūdinantis kompleksinę kačių ligą, kai šlapimo pūslėje formuojasi kristalai, kurie sukelia šlapimo pūslės ir šlaplės uždegimą bei dalinį ar visišką šlaplės nepraeinamumą. KIŠTL suserga apie 30% naminių kačių. Šia liga serga abiejų lyčių gyvūnai, bet patinams ji yra labiau pavojinga dėl didesnio šlaplės užsikimšimo pavojaus (patinų šlaplė yra ilgesnė ir siauresnė).

Susirgti gali bet kokio amžiaus katės, bet dažniausiai liga pasireiškia nuo 3 metų amžiaus, labai retai išsivysto jaunesniems nei 1,5 metų gyvūnams. Senos katės taip pat gali susirgti.

Kaip vystosi ši liga?

KIŠTL  gali sukelti keli faktoriai bei jų kombinacijos: stresas, pakitęs šlapimo pH, suvartojamo vandens kiekis, ląstelienos ir mineralinių medžiagų kiekis gyvūno maiste, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, medžiagų apykaitos sulėtėjimas (nutukę ir kastruoti katinai serga dažniau). Taip pat kačių, sergančių cukriniu diabetu, šlapime yra didesnis gliukozės kiekis, tai sudaro palankesnes sąlygas vystytis infekcijai.

 Nustatyta, kad didelis magnio kiekis pašare, didina šlapimo pH. Deja, daugumos komercinių kačių pašarų, parduodamų prekybos centruose, sudėtyje yra per daug mineralų, taip pat ir magnio. Tokie maistai nepalaiko optimalaus šlapimo rūgštingumo.

 Dėl šių veiksnių šlapimo pūslėje formuojasi kristalai, dažniausiai struvitai (šarminėje aplinkoje) ir kalcio oksalatai (rūgštinėje aplinkoje), kurie dirgina šlapimo takų gleivinę, sukeldami uždegimą. Vėliau smėlio pavidalo kristalai, susimaišę su gleivėm ir kraujo ląstelėm, išeidami su šlapimu ir nusėsdami ant gleivinės, užkemša siaurą patinų šlaplę. Katinui negalint pasišlapinti, šlapimo pūslė persipildo, tada inkstams negalint išskirti šlapimo, vystosi jų nepakankamumas. Dėl inkstų nesugebėjimo filtruoti kraujo, organizmas apnuodijamas medžiagų apykaitos produktais. Ilgiau užtrukus tokiai būklei, inkstų pažeidimas gali būti negrįžtamas.

Kokie būna klinikiniai simptomai?

Ankstyvi klinikiniai simptomai atsiranda dėl to, kad susikaupę smėlio pavidalo kristalai dirgina šlapimo pūslės gleivinę. Katinas gali pradėti šlapintis netinkamoje vietoje, dažniau laižo genitalijų sritį. Vėliau nuolat bėgioja į savo smėlio dėžutę, kapsto kraiką, stanginasi, bando pasišlapinti, kartais kniaukia, šlapime gali būti kraujo, katinas pasišlapina mažais kiekiais arba visai negali pasišlapinti. Dažnai sergantis gyvūnas praranda apetitą, tampa dirglesnis. Ligai užsitęsus, patinai kenčiantys nuo šlaplės užsikimšimo pradeda vemti, tampa apatiški, dažnai slepiasi, jų pilvas būna įtemptas ir skausmingas. Išsivysto inkstų nepakankamumas ir uremija, negydant, ištinka koma ir mirtis dėl organizmo apnuodijimo metaboliniais produktais (uremija) arba šlapimo pūslės trūkimo.

Šlaplės užsikimšimas yra labai pavojinga būklė, kuri negydant 1 – 2 parų bėgyje baigsis gyvūno mirtimi. Jei yra įtarimas, kad taip atsitiko jūsų augintiniui, reikia skubiai kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Kaip diagnozuojama KIŠTL?

Diagnozuojama apžiūros metu (apčiuopa), remiantis gyvūno savininko pasakojimu, klinikiniais simptomais. Jei reikia, atliekami kraujo, šlapimo tyrimai, rentgeno ar ultragarso diagnostika.

Kaip gydoma ši liga?  

Diagnozavus KIŠTL be šlaplės užsikimšimo, skiriamas antibiotikų kursas, vaistai atpalaiduojantys lygiuosius šlapimo takų raumenis (spazmolitikai), jei reikia, priešuždegiminiai vaistai, gydomoji dieta.

Esant šlaplės užsikimšimui reikalinga skubi veterinarinė pagalba. Veterinarijos gydytojas pasistengs kuo greičiau atlaisvinti šlapimo takus masažuodamas varpą, atsargiai kateterizuodamas ir praplaudamas šlaplę fiziologiniu tirpalu. Jei katinas yra dar pakankamai aktyvus ir stiprus, dažnai tenka suleisti narkotizuojančių vaistų, kadangi minėta procedūra yra skausminga. Labai silpniems gyvūnams ji daroma be medikamentų.

Jei yra uremijos požymių, daromi kraujo tyrimai, nustačius padidėjusį inkstų funkciją parodančių parametrų kiekį, skiriamos poodinės arba intraveninės lašinės. Kai kuriais atvejais kateteris prisiuvamas ir paliekamas kelioms dienoms.

Struvitų kristalai tirpsta rūgščioje terpėje, todėl skiriamas gydomasis pašaras arba maisto papildai rūgštinantys šlapimą.

Oksalatų urolitai netirpsta, todėl juos reikėtų pašalinti chirurginiu būdu. Skiriamas profilaktinis dietinis pašaras, neleidžiantis formuotis naujiems kristalams.

Sergantį katiną rekomenduojama maitinti tik gydomuoju pašaru ne trumpiau, nei 3 mėnesius, vėliau duoti profilaktinį maistą. Kai kuriais atvejais gydomąją dietą reikia taikyti visą gyvūno gyvenimą.

Dėl stipraus šlapimo pūslės pertempimo, po šlapimo takų atlaisvinimo, gali išlikti jos paralyžius (šlapimo pūslė nebegali susitraukti ir išsituštinti). Dažniausiai tokia būklė būna laikina. Tokiu atveju kateteris taip pat gali būti paliekamas šlaplėje kelias dienas.

Esant negrįžtamiems šlaplės pažeidimams ir susiaurėjimui dėl randinio audinio formavimosi, nepavykus atlaisvinti užkimštus šlapimo takus ar nuolat pasikartojant užsikimšimams siūloma atlikti operaciją – perinealinę uretrostomiją (lytinės varpos su siaura šlaplės dalimi pašalinimas, padarant platesnį šlapimo takų atsivėrimą). Tai efektyvus metodas, apsaugantis nuo pakartotino užsikimšimo, bet taikomas, kaip paskutinė priemonė, juolab katinams po tokios operacijos dažniau pasikartoja šlapimo pūslės uždegimas (cistitas).

Kokia KIŠTL profilaktika?

Pasirūpinkite, kad katė visada turėtų pakankamai šviežio vandens. Katės, lakančios mažai vandens, dažniau serga KIŠTL. Svarbu, kad dėžutė su smėliu visada būtų švari ir lengvai prieinama, ramioje, patogioje katei vietoje. Dauguma kačių nenori eiti į nešvarią dėžutę, o šlapimo sulaikymas taip pat skatina infekcijų bei kristalų atsiradimą. Jei turite kelias kates, geriau pastatyti ir kelias smėlio dėžutes.

Nors geriau būtų maitinti gyvūną konservuotu, nei sausu maistu, bet vien šlapias maistas neapsaugos jūsų kačiuko nuo KIŠTL. Kruopščiai rinkitės maistą savo augintiniui. Venkite pašarų su tokiais konservantais, kaip Etoksikvinas, BHT ar BHA.

 Aukščiausios klasės sausų maistų gamintojai (Royal Canin, Hill‘s, Specific, Virbac ir kt.) sumažina Mg kiekį pašare bei papildo kačių dietas  parūgštintojais (pvz.: DL-metioninas), kurie padeda palaikyti šlapimo pH tarp 6 ir 6,5.  Taip pat šiuose pašaruose yra papildų, skatinančių vandens vartojimą. Specialias dietas apsaugančias nuo KIŠTL galima įsigyti veterinarijos gydyklose ir vaistinėse.

Stresas neabejotinai prisideda prie KIŠTL pasireiškimo, katės slepiasi, retai išeina iš savo slėptuvės palakti vandens ar pasišlapinti. Pasistenkite vengti stresą keliančių situacijų (triukšmas, aplinkos pasikeitimas, naujas gyvūnas ar šeimos narys) ar bent sušvelninti stresinį periodą. Prekyboje jau pasirodė preparatai su kačių feromonais („Feliway“), kurie veikia natūraliai ir saugiai, katė jaučiasi jaukiau ir ramiau net stresinėje aplinkoje.

Yra įvairių papildų, pagerinančių išvedamųjų šlapimo takų būklę, pvz.: D-manozė, gliukozaminai, šlapimo rūgštintojai.

D-manozė yra medžiaga panaši į cukrų randamą spanguolėse, ji patekusi į šlapimą, pritraukia ten esančias bakterijas labiau nei šlapimo pūslės gleivinė, taip paaiškinamas ir minėtų uogų palankus veikimas esant šlapimo išvedamųjų takų uždegimui.

Gliukozaminai ir chondroitinai apsaugo šlapimo pūslės sienelę, sudarydami gliukozaminoglikanų apvalkalą.

10 – 20% sirgusių gyvūnų ši liga kartojasi, jei nėra taikomas profilaktinis gydymas. Katė, sirgusi KIŠTL turi būti stebima dėl jos pasikartojimo. Kreipkitės į veterinarijos gydytoją pasireiškus pirmiems simptomams, tada galima bus lengviau išgydyti gyvūną ir išvengti galimų komplikacijų.

Visa šiame straipsnyje pateikta informacija neatstoja vizito pas veterinarijos gydytoją, todėl pastebėjus bet kokius panašius simptomus prašome kreiptis į savo veterinarijos gydyklą.